Kalbėdama apie didaktikos pokyčius mokslo prorektorė Asta Pundzienė numato du galimus scenarijus. Pirmuoju mokymasis vyks nuotoliniu būdu, tad ypatingą dėmesį universitetas skirs gerai tinklo infrastruktūrai ir virtualioms paskaitoms pritaikytoms auditorijoms bei erdvėms kurti. Mokymuisi keliantis i virtualų pasaulį, ėjimą į universitetą, vis dėlto skatins noras pabūt tarp žmonių bei maloni universiteto aplinka.

Kita galima kryptis – mokymasis per patirtį ir eksperimentus. Šiuo atveju teorijos mokymasis vyks iš anksto (namie ar universitete, individualiai), o paskaitų, susitikimų laikas bus išnaudojamas žinių taikymui ir praktinių įgūdžių formavimui. Universiteto fizinės infrastruktūros transformacijoje didelis dėmesys bus skirtas fizinės erdvės, skirtos praktinėms veiklos, kūrimui. Turės keistis ir dėstymo metodai. Ateities dėstytojo rolė – ne tik mokytojas, bet ir mokslininkas, tad populiarės ir tiriamoji veikla universitete. Tikėtina, jog ateities didaktika bus šių scenarijų sintezė: nuotoliniu ar individualiu mokymusi grįsta teorija bei daug praktinių, tiriamųjų darbų universitete.

Studentų miestelio transformacija yra būtina. Universitetas teikia mokymo paslaugas, kurias perka tiek studentai, tiek verslo atstovai, tiek valstybinės organizacijos. Būdamas intravertiškas bei statiškas universitetas neišgyventų, todėl svarbu, jog jo aplinka trauktų žmones, būtų atvira, turėtų bendravimui skirtų erdvių. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas vyktų aktyviau, jei tikslinės kompanijos, ofisai, tyrimų centrai galėtų kurtis universiteto teritorijoje. Dalį teritorijos būtų prasminga skirti visuomenės reikmėms, pavyzdžiui įkurti mokslo muziejų (šiuo metu jam siūloma vieta Nemuno saloje).

Tvarkant miestelio teritoriją ir universiteto pastatus svarbu užtikrinti kokybišką, studijuoti bei dirbti įkvepiančią aplinką – lanksčias, nevaržančias auditorijas, kokybiškas laboratorijas, geras darbo vietas, žaliąsias erdves, kasdienes paslaugas miestelyje laiką leidžiantiems žmonėms.

Prorektorės nuomone, fakultetų koncentracija studentų miestelyje – ganėtinai sudėtingas procesas. Tai galėtų įvykti tik radus prasmingą centrinių KTU pastatų panaudojimą.

Reikia ugdyti lanksčius, lengvai persiorientuoti gebančius specialistus, o tai galima sudarant galimybes studentams patiems rinktis savo studijų programos sudedamąsias dalis. Tokios individualios programos – siekiamybė, tačiau jų kaštai labai dideli. Vieni iš sprendimų, įgalinančių tokias studijas – studentų siuntimas į kitus universitetus bei virtualūs kursai.