Įžanga

Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas, KTU) aplinkos ir infrastruktūros transformacija ne tik glaudžiai susijusi su miesto ar universiteto bendruomenės poreikiais, bet ir yra neatsiejama ateities didaktikos metodų dalis. Todėl, užuot analizavę konkrečių KTU padalinių tipologinius poreikius trumpuoju laikotarpiu, pradėjome diskusiją apie tolimą ateitį – 2036 metus. Ambicijos tikslas – įsigilinti į globalias ir lokalias universitetų miestelių tendencijas, išryškinti ateities iššūkius ir suformuoti bendrą fizinės infrastruktūros transformacijos kryptį, kuri sutaptų su šiandiene universiteto misija ir universiteto bendruomenės ambicijomis.

KTU universiteto misija – teikti moksliniais tyrimais grįstas tarptautinio lygio studijas; kurti ir perduoti žinias ir novatoriškas technologijas darniai valstybės raidai ir inovacijoms plėtoti; formuoti atvirą talentus ir lyderius įkvepiančią kūrybinę aplinką.

Universiteto misija – puiki, tačiau svarbu įvertinti, ar šie teiginiai nėra atitolę nuo realios situacijos, ar universiteto fizinė infrastruktūra atitinka misijos teiginius. Dėl to būtina analizuoti teritorijos urbanistinę situaciją – urbanistinę struktūrą, viešąją erdvę, susisiekimą, kraštovaizdį, funkcijas ir jų poreikį, kultūros paveldą ir taip susidaryti vaizdą apie dabartinę situaciją ir transformacijos potencialą.

Paprasti klausimai dažnai nuvertinami, dėl šios priežasties sprendimai gali tapti prastai argumentuoti ir nebeatitikti pirmapradės misijos teiginių. Aiškūs ir argumentuoti pasirinkimai yra vertingi, nes vėliau taupomas laikas ir taip išvengiama mažiau reikšmingų diskusijų apie detales. Analizuojant universiteto misijos teiginius, išryškėja keletas reikšminių žodžių: „tarptautinio lygio“, „novatoriškas“, „darniai raidai“, „inovacijų plėtojimui“, „įkvepiančią kūrybinę aplinką“.

Šių žodžių reikšmės gali būti interpretuojamos gana laisvai, tačiau būtina tikrinti, ar tai, kas atvirai deklaruojama popieriuje, sutampa su realybe. Tuo remiantis galima sudaryti kokybinę kriterijų sistemą, kurioje universiteto fizinės infrastruktūros transformacija sutaptų su universiteto misija. Nenuoseklumas – dažniausiai pasitaikanti ilgalaikių procesų problema, nes vystymo kryptį dažnai diktuoja ne strateginiai pasirinkimai, bet konkretūs architektūros dizaino sprendimai. Keičiantis projektuotojams, keičiami ir pirmtako sprendiniai: taip nuolat kaitaliojant kryptį, tvari ir nuosekli plėtra tampa nebeįmanoma. Pasirinkta šios vizijos formulavimo metodika grindžiama strateginiais pasirinkimais. Visų pirma formuluojant scenarijus išplečiamas galimybių spektras – potencialios vystymo kryptys. Atmetimo principu siekiama išsiaiškinti, kokios krypties tikrai nesirenkame. Tokiu būdu apsibrėžiame galimybių lauką, kuris sutampa su universiteto misijos teiginiais ir universiteto bendruomenės vizijomis.

Universitetų ateitis

Kokie bus studentų poreikiai ateityje ir kokia bus universitetų funkcija ateinančiais dešimtmečiais? Analizuojant tendencijas Europos ir pasaulio universitetuose, galima teigti, kad studentų įvairovė bus gerokai didesnė: nuo ką tik mokyklas baigusių jaunuolių, siekiančių įgyti bazinių įgūdžių, iki vyresnio amžiaus žmonių, siekiančių plėsti savo įsidarbinimo galimybes ar norinčių keisti karjeros kryptį. Globalizacija, besivystančių šalių ekonomikų augimas, pasaulinis gyvenimo lygio kilimas, be abejo, traukhs užsienio šalių studentus į labiau išsivysčiusias šalis, tarp jų ir Europos bei Lietuvos universitetus. Vykstant šiems natūraliems pokyčiams reikia reaguoti į multikultūralizmo iššūkius ir prisitaikyti prie skirtingų mokymo stilių, metodų, plėsti universiteto interesų ir kompetencijų laukus.

Naujoji interneto amžiaus karta jau studijuoja mūsų universitetuose. Jie jau užaugę su išmaniaisiais įrenginiais, socialiniais tinklais ir virtualiais žaidimais, tad natūralu, kad jie tikisi tokio universiteto, kuriame viskas vyksta analogiškai – realiu laiku, nuolatiniame informacijos sraute ir nuolat prisijungus. Šiems „interneto vaikams“ reikia turėti nuolatinę prieigą prie mokymo medžiagos, išteklių, ekspertų ir akademinio personalo. Jie tikisi individualios ir lengvai prisitaikančios studijų aplinkos, kuri turėtų būti labiau orientuota į studentą, jo potyrius, jo įsitraukimą ir bendravimą.

Aukštasis išsilavinimas ir mokymo metodai, tikėtina, taps lankstesni ir bus pritaikyti prie besikeičiančių studentų poreikių ir glaudžiau integruotis į studentų kasdienybę.

Universitetų persikėlimas į virtualią erdvę – jau vykstantis reiškinys, kita vertus, virtualus nuotolinis mokymas patrauklus tik daliai studentų: gyvenantiems užsienio šalyje, vyresnio amžiaus, dirbantiems ar turintiems specialių fizinių poreikių asmenims.

Nepaisant virtualaus universiteto koncepcijos augimo, didžiajai daliai ateities studentų fizinio studentų miestelio poreikis neišnyks, nes daugelis aukštųjų mokyklų studentų norės ugdyti savo socialinius įgūdžius, kontaktuoti ir diskutuoti su dėstytojais arba tiesiog linksmai leisti laiką tarp bendraminčių.

Šiandienis universitetas daugeliui žmonių vis dar asocijuojasi su didelėmis auditorijomis, kuriose dėstytojai perduoda žinias ir patirtį šimtams studentų, kita vertus, naujos technologijos keičia tradicinius informacijos perdavimo ir komunikacijos būdus ir kanalus. Taikant technologijas, keičiami mokymo metodai iš pagrindų, neišvengiamai tobulėjant naujoms technologijoms, ieškoma naujų komunikacijos metodų, todėl šiandienės didaktikos metodai turi keistis.

Šiandien Lietuvoje vyrauja atskirtis tarp dėstytojo ir studento, o hierarchija vis dar vertikali. Tikėtina, kad ši hierarchija keisis, kartu keisis ir dėstytojo vaidmuo: nuo „žinių teikėjo“ iki „kūrybinio proceso moderatoriaus“, užtikrinančio tarpdisciplininį, įkvepiantį ir įtraukiantį studijų procesą.

Visos naujos bendradarbiavimo formos ir technologijos privalo tapti visiškai integruota universiteto fizinės infrastruktūros ir studijų dalimi. Naujos technologijos ir skirtingos jų formos turi tapti universiteto transformacijos varomąja jėga, o ne tik priedu. Kitaip universiteto ateitis vadovausis XX a. pabaigos edukacijos idėjomis ir principais, tik taikoma šiek tiek daugiau technologijų.

Globalių tendencijų apžvalga

Ateities universiteto miestelį formuoja įvairios kompleksinės tendencijos ir problemos: besikeičianti studentų demografija, technologinė plėtra (pavyzdžiui, socialinių tinklų ir virtualios realybės aplikacijos ir jų integravimas į aukštąjį mokslą), finansiniai apribojimai ir didėjanti švietimo institucijų globalizacija (ARUP, 2012).

Šioje studijoje aptariamos keturios teminės sritys, kurios, mūsų manymu, padeda suprasti ir formuoti aukštojo mokslo ateitį. Jos taip pat leidžia iš naujo apibrėžti universiteto miestelio sampratą, kalbant apie jo dizaino sprendinius, suteikiamas paslaugas ir tai, kaip jis funkcionuoja.

Teminės sritys:
1. Ateities studentai.
2. Didaktikos pokyčiai.
3. Tvari infrastruktūra ir mokslo aplinka.
4. Kompetencijos, atitinkančios rinkos poreikius.

Ateities studentai

Kalbant apie ateities universitetą, svarbu suprasti jo būsimų vartotojų poreikius, ką ir kaip jie norės mokytis ir kas juos įkvėps ir skatins tobulėti. Ateities studentai – dabartiniai vaikai ir paaugliai, gimę apsupti technologijų. Socialiniai tinklai, nuolatinis ryšys su šimtais žmonių, nuomonės formavimas pasitelkiant internetinę plotmę ir populiariąją kultūrą – neatskiriama jų gyvenimo dalis.

Ateities studentams darbas, vienu metu pasitelkiant įvairias platformas, programas ir medijas, bus visiškai priimtinas ir natūralus dalykas. Jie norės aukštojo mokslo aplinkos, veikiančios kaip visa jungiantis, nuolat atsinaujinantis socialinis tinklas. Jie taip pat tikėsis dinamiškos ir empirinės mokymosi patirties, nuolatinio ryšio su kitais akademinės bendruomenės nariais, tiesioginės ir greitos prieigos prie mokymosi medžiagos, informacijos ir žinių.

Studentai norės tokių žinių ir kompetencijų, kurios sustiprintų jų autonomiškumą, mobilumą ir profesinį lankstumą nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje. Atsižvelgiant į nepastovias (geriausiu atveju) arba nepalankias (blogiausiu atveju) ekonomikos ir darbo rinkos sąlygas, tikėtina, jog dažna darbo vietos, miesto ar net šalies kaita ateities studentams bus gana įprastas reiškinys. Tad svarbią vietą jiems mokantis turės užimti ne tik profesinės, bet ir asmeninės kompetencijos: darbo patirtis, kalbų mokėjimas, komandinis darbas ir kt.

Socialinių tinklų kartai universiteto alumnų bendruomenė ir stiprus ryšys su ja bus papildoma karjeros formavimo galimybė, kurią ši karta išnaudos.

Didesnė įvairovė

Pasaulio vidurinė klasė nuolat didėja (ypač sparčiai augančiose ekonomikos šalyse), žmonių mobilumas auga, laisvėja konservatyvesnių visuomenių požiūris į studijuojančias moteris. Taigi šios ir kitos pasaulinės tendencijos didins studentų kultūrinę įvairovę. Norėdamas konkuruoti globaliai, universitetas turės pasiūlyti ne tik patrauklias studijų programas užsienio studentams, bet ir kokybišką aplinką, pritaikytą įvairių kultūrų atstovams.

Brandaus amžiaus universitetai

Senstanti visuomenė Lietuvoje ir Europoje, taip pat neaiškios socialinės garantijos lemia, jog ateityje žmonės turės išlikti darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Tačiau žaibiškai besikeičianti darbo rinka – iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Jų (kaip ir jaunesnių visuomenės narių) galimybės išlikti aktyviems darbo rinkoje priklausys nuo mokymosi visą gyvenimą galimybių aukštojo mokslo institucijose. 

Brandesnio amžiaus studentai turės skirtingus lūkesčius: visų pirma jie bus labiau suinteresuoti profesiniais ir praktiniais mokymais, leisiančiais atitikti kylančius darbo rinkos reikalavimus. Daugelio vyresnio amžiaus studentų gyvenimo būdas bus intensyvesnis nei jaunų žmonių, jie turės įvairių įsipareigojimų (šeima, vaikai, darbas ir kt.), tad jiems bus aktualus lankstesnis mokymosi grafikas, nuotolinis mokymasis ir kiti sprendimai, leisiantys suderinti esamą gyvenimo būdą su profesiniu tobulėjimu.

Didaktikos pokyčiai

Technologijų įgalintas mokslas

Jau dabar sunku įsivaizduoti studijas be virtualių, nuotolinio mokymosi platformų. Ateityje, tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (angl. ICT, liet. IKT), bus galima panaudoti visiškai naujas mokymosi būdus ir aplinkas. Tai ne tik užtikrins didesnį aukštojo mokslo institucijos lankstumą, bet ir sumažins kaštus.

Taikant naujas technologijas bus galima laisvai rinktis mokymosi vietą: ta pačią informaciją bus galima pasiekti iš įvairių aplinkų (namų, darbo, universiteto ir t. t.). Jos taip pat užtikrins nuotolinio ir prieinamo mokslo galimybes labiau nutolusiuose regionuose.

IKT turės įtakos ir fizinei mokymosi aplinkai. Mokymosi būdai, grįsti socialiniais tinklais, 3D virtualia aplinka ir realiu metu vykstančiu grupiniu bendradarbiavimu, keis nusistovėjusias nuostatas apie tai, kokia turėtų būti studentų mokymosi patirtis.

Lanksti programa

Milžiniška poreikių įvairovė – neatskiriama ateities dalis, tad aukštojo mokslo institucijos (AMI) turės siūlyti vis daugiau individualaus mokymosi būdų ir lankstesnių ir (ar) modulinių programų ir paslaugų, pritaikytų skirtingiems studentų poreikiams. Neakivaizdinis ar nuotolinis mokymasis, virtualios paslaugos – vieni iš galimų sprendimų būdų.

Gausūs mokymosi ištekliai

Įdėjus nemokamas ir visiems prieinamas geriausių pasaulio universitetų studijų programas ir jų medžiagą į internetą, iš esmės pasikeitė požiūris į aukštojo mokslo prieinamumą ir aukštojo mokslo institucijos vaidmenį teikiant išsilavinimą. Universitetai turės ne tik skelbti mokymosi medžiagą, bet ir suteikti jai papildomos vertės.

Vis dėlto, nepaisant laisvai prieinamos informacijos gausos internete, universitetas galės orientuotis į kokybinius internetu perduodamos informacijos skleidimo būdus. Virtualios paskaitos, nuotolinės konferencijos, pažangiausi mokymo metodai ir medžiaga, užtikrintas kokybinės informacijos ir naujausių inovacijų ir žinių srautas – tai tik dalis priemonių, padėsiančių ateityje teikti aukščiausio lygio studijas.

Bendradarbiavimas

Didžioji dalis virtualios infrastruktūros skirta socialinei sąveikai ir bendradarbiavimui skatinti. Ši tendencija ir toliau stiprės. Virtualios bendravimo platformos ateityje papildys ar net galės pakeisti dabartines auditorines paskaitas universitete. Socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo platformose studentai galės padėti vienas kitam nagrinėjant jiems rūpimus klausimus.

Socialiniais tinklais grįstas bendradarbiavimas, tarpdisciplininiai mokymosi modeliai ir studentų mentorystės programos visų pirma leis skirtingoms studentų kartoms ir kultūroms mokytis kartu, taip pat – vieni iš kitų. Nauji bendradarbiavimo būdai taip pat keis studentų ir dėstytojų bendradarbiavimo sampratą: būdami imlesni naujausioms technologijoms, studentai galės padėti dėstytojams lengviau perprasti ir adaptuoti IKT. Bendruomenei glaudžiau bendradarbiaujant, taip pat mažės universiteto kaštų.

Patirtimi grįstas mokymasis

Interaktyvaus ar patirtimi grįsto mokymosi vaidmuo ateityje didės. Toks mokymasis įgis prie realaus pasaulio. Taip pat – papildytos realybės (angl. augmented reality), 3D aplinkos ir kiti įrankiai, skatinantys kitokį (tiek virtualų, tiek fizinį) mokymąsi.

Tvari infrastruktūra ir mokslo aplinka

Nepaisant vis stiprėjančios „virtualaus universiteto“ koncepcijos, negalima nuneigti naudos, kurią teikia fizinė universiteto infrastruktūra: laboratorijos, įranga, tyrimų kambariai, medžiagos ir kiti ištekliai. Taip pat ne mažiau svarbi ir socialinė universiteto erdvių funkcija, nes gyvos diskusijos ir pokalbiai, susitikimai su draugais ir kitos mažos rekreacinės veiklos labai reikšmingos kiekvieno studento kaip asmenybės formavimosi kelyje.

Fizinė universiteto aplinka turėtų transformuotis taip, kad studentai nuoširdžiai norėtų leisti laiką universitete: nuo laboratorijų, „išmanių“ darbo erdvių iki sveiko ir pigaus maisto.

Kalbant apie ateities universiteto fizinę infrastruktūrą, gali būti, kad jos išorinis vaizdas keisis nedaug, tačiau technologijos taps gerokai labiau integruota šiandienių daiktų ir objektų dalimi. Šią tendenciją iš esmės lemia gana konservatyvus žmonių požiūris į dizainą, kurį atsveria siekis didinti infrastruktūros efektyvumą ir mažinti jos eksploatacijos kaštus.

Balansas tarp fizinės ir virtualios infrastruktūros pasikeis pastarosios naudai, tačiau tikėtina, kad standartu netaps ir universitetuose bus nustatomas individualiai. Ateities studentų miesteliai – tai dinamiškas ir glaudžiai susietas fizinių ir virtualių erdvių, tarp kurių studentai gali rinktis pagal savo individualius poreikius, tinklas. Tokio integralaus tinklo poreikis, kai naudotojai nuolat keičia virtualią platformą į fizinę ir atvirkščiai, ilgainiui tik stiprės.

Žalesnis universitetas

Šiandien daugelis universitetų pastatų nebeatitinka pastatų energinio efektyvumo standartų, o juose gausu patalpų, kurios buvo kurtos jau atgyvenusioms funkcijoms ar praeito amžiaus poreikiams. Tvarios plėtros ir tvarios infrastruktūros poreikis tik didėja: ateityje galima tikėtis, kad universiteto tvarumo politika gali paskatinti studentus rinktis universitetus su tvirta tvarios plėtros politika ir praktika. Tikėtina, kad pačios studijos ir studentų miesteliai taps gerokai energiškai efektyvesni ir ekologiškesni, galbūt jie taps ir naujų žalių technologijų vėliavnešiais. Kita vertus, tvari plėtra negali apsiriboti tik pastatų energinio efektyvumo didinimu, ji turi iniciatyviai skatinti tvaresnį mobilumą, efektyvesnį išteklių naudojimą, vietos bendruomenės integraciją ir kitus inovatyvius sprendimus. Tad svarbu ieškoti protingo balanso tarp universiteto infrastruktūros centralizacijos (fakultetuose) ir decentralizacijos (bendro darbo erdvėse) viso miesto masteliu.

Vienas dydis netinka niekam

Daugelio universitetų studentų miesteliai vis dar vadovaujasi principu „vienas dydis tinka viskam“, nes „išteklių ir procesų optimizavimas“ yra tai, ko siekia kiekvienas universiteto NT valdytojas. Problema ta, kad skirtingų studentų miestelių erdvių funkcijos tiesiogiai priklauso nuo jų naudotojų poreikių ir darbo specifikos, todėl masinė erdvių standartizacija nebetinka niekam.

Kuriant naujas erdves ir plėtojant fizinę infrastruktūrą, būtina nepamiršti jos lankstumo ir jos skirtingų elementų mobilumo. Svarbu atskirti bazinę infrastruktūrą nuo kintamos, taip pat nuolat labiausiai išryškinti atvirų ar uždarų erdvių charakterius.

Finansinės implikacijos

A. Den Heijer’is ir G. Tzovlas savo publikacijoje „The European campus. Heritage and challenges“ lygina universitetų kokybines ambicijas su baziniais poreikiais Maslow’o hierarchinėje žmogaus poreikių piramidėje ir teigia, kad didelė dalis Europos universitetų yra nepajėgūs įgyvendinti net bazinių higienos ir saugumo reikalavimų.

Studijoje buvo analizuojama 60 naujausių studentų miestelių transformacijos projektų, vykdytų Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Vokietijoje. Investicijos šiuose projektuose svyruoja nuo 500 eurų iki 4200 eurų už m² priklausomai nuo projekto dydžio ir tikslų. Gretinant Maslow’o piramidę su projektų tikslais aplinkai paaiškėjo, kad sutvarkyti universiteto infrastruktūrą siekiant pirminio tikslo „paprasta ir efektyvi“ prireikė nuo 500 eurų už m² iki 1500 eurų už m². Projektų, kurie kūrė „socialią erdvę susitikimams“, kaina prasidėjo nuo 1300 eurų už m² ir siekė iki 2600 eurų už m², o „įkvepiančių ir reprezentatyvių“ erdvių kūrimas atsiėjo nuo 2000 eurų iki 4200 eurų už m². Studijos autoriai pabrėžė, kad pasiekti aukščiausią lygį nėra sunku ar labai brangu, jei universitetas yra įsikūręs istoriniuose pastatuose dėl juose jau esamos kokybės. Deja, dėl ypač nelanksčios Lietuvos paveldo apsaugos institucijų pozicijos istorinių pastatų pritaikymas šiandienos poreikiams tampa nepakeliama našta universitetams, sunkiai įgyvendinamas ir skatina ieškoti naujų, t. y. šiandienos poreikius atitinkančių, patalpų.

Studijoje akcentuojama takoskyra tarp nuolat besikeičiančių visuomenės poreikių, kai tikimasi patrauklių, įkvepiančių erdvių ir universitetų finansinių galimybių. Transformuojant šiandienos universitetą, būtina orientuotis į kompleksines NT turto transformacijos strategijas ir į projektus, teikiančius didžiausią socialinę-ekonominę naudą universitetui ir jo bendruomenei. Pigūs sprendimai nebūtinai yra blogi tol, kol atitinka bendrus fizinės infrastruktūros transformacijos tikslus.

Kompetencijos, atitinkančios rinkos poreikius

Darbo rinkos poreikiai

Tiek universitetus, tiek jų aplinką bent iš dalies formuoja ekonomika ir jos augimas tam tikra kryptimi. Nors tikslią šalies ekonomikos raidą sunku prognozuoti, vis dėlto galima numatyti tam tikras plėtros tendencijas, nulemiančias tai, kaip aukštojo mokslo institucijos organizuoja ir teikia švietimo paslaugas.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonominės plėtros prioritetas yra žinių ekonomikos ir informacinės visuomenės kūrimas. Šis siekis taip pat apima mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimą ir į eksportą orientuotų ekonominių veiklų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę ir taikančių aukštąsias bei naujausias technologijas, plėtrą. Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius tikslus, aukštasis mokslas atliks svarbų vaidmenį, siūlydamas būsimiems specialistams reikiamus įgūdžius ir į rinkos poreikius orientuotus mokslinius tyrimus.

Pasaulyje, kuriame informacijos ir duomenų analizė tampa nepamainoma darbo dalis, ateities darbuotojai privalės sugebėti apdoroti sudėtingą informaciją ir spręsti problemas. Asmeninės kompetencijos: gebėjimas prisitaikyti prie įvairių ir vis naujų situacijų, kurti ir siūlyti naujas idėjas, dirbti komandoje ir spręsti netikėtus iššūkius, taps gal net svarbesnės nei techninio darbo išmanymas. Mokėjimas išklausyti, puoselėti asmeninius ryšius, kūrybiškas ir efektyvus bendradarbiavimas su kitais asmenimis bus ne mažiau reikalingos kompetencijos.

Universitetų atsakas

Reaguodami į kintančius darbo rinkos poreikius, universitetai turės ugdyti lanksčius, netikėtumams paruoštus darbuotojus, pasitelkdami įvairesnes mokymo formas. Kalbant apie tarpdisciplinines kompetencijas ir jų skatinimą, tikėtinas socialinių, humanitarinių ir technologinių mokslų glaudesnis bendradarbiavimas, siekiant ugdyti kūrybingesnius mokslininkus ar priartinti socialinių mokslų absolventus prie inovacijų kūrimo.

Holistinis, tarpdisciplininis mokymas taps pagrindiniu ateities studijų aspektu, o tam labiausiai turės įtakos tarpsisteminių žinių ir kompleksinio mąstymo poreikis versle.

Verslo poreikius atitinkančios mokymo programos

Didėjant tarptautinei konkurencijai, rinkoje atsirandant naujiems privatiems mokslo paslaugų tiekėjams ir ne visada pakankamai finansuojant valstybinį aukštąjį mokslą, universitetai ieškos papildomų pajamų šaltinių: didins mokestį už mokslą, plėsis į užsienio valstybes, pritrauks užsienio studentų, vykdys viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes ar didins užsakomuosius tyrimus, atliks kitas mokamas paslaugas (Curvelo Magdaniel, F. T. J. 2017).

Glaudesnis universiteto ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas, ypač kuriant verslo poreikius atitinkančias programas, suteikia įmonėms daugiau kontrolės darbdavių poreikius atitinkančių specialistų rengimo procese. Verslo remiamos programos taip pat skatina didesnį būsimų darbuotojų lojalumą. Vis didesnei absolventų daliai renkantis laikinas darbovietes ir trokštant nuolatinio mobilumo, lojalumas taps ypač vertinamu bruožu.

Tikėtina, jog verslo remiamos universiteto programos, pastatai ir departamentai bus vis labiau paplitęs universitetų ir jų miestelių bruožas.

Teminių diskusijų su KTU vadovais apžvalga

Svarbu suprasti globalias aukštojo mokslo įstaigų pokyčių priežastis, tendencijas ir iš to išplaukiančias pasekmes: šios žinios gali padėti lengviau ir tiksliau prognozuoti universiteto ateitį. Ne mažiau svarbu suvokti esamą KTU ir jo studentų miestelio kontekstą, tikruosius akademinės bendruomenės lūkesčius, galimybes ir transformacijų mastą. Todėl pirmoji šio darbo (ambicijos formavimo) dalis – kalbėtis su KTU atstovais siekiant išsiaiškinti tikruosius norus ir galimybes.

Pokalbiuose buvo aptariamos šios temos: Didaktikos pokyčiai ir dėstytojo vaidmuo, Kompetencijų ugdymas, Mokslo universitetas, Verslo įtraukimas, Bendruomenės ir bendravimo svarba, Universiteto įvaizdis, Miestelio identitetas ir patraukli aplinka, Geros darbo sąlygos, Kokybiško laisvalaikio užtikrinimas, Patrauklus gyvenimas miestelyje, Universitetų jungimasis, Turinys svarbiau nei išvaizda. KTU rektorius ir prorektoriai yra sukaupę milžinišką patirtį, todėl gali aiškiai apibrėžti KTU poziciją globalioje universitetų ekosistemoje. Šie žmonės sugeba įžvelgti ilgalaikį universiteto potencialą, stipriąsias ir silpnąsias vietas, todėl giluminių interviu metu buvo siekiama suformuluoti universiteto vadovybės poziciją toliau aptartomis temomis.

Pagrindiniai ambicijos teiginiai

Remiantis analizės rezultatais buvo suformuluoti šie ambicijos teiginiai:

1. Svarbu mažinti atotrūkį tarp esamos universiteto infrastruktūros ir ateities akademinių ambicijų.

2. Universiteto infrastruktūra turi palaikyti ir stimuliuoti ateities didaktikos pokyčius.

3. Universiteto aplinka turi įkvėpti studentus ir dėstytojus augimui.

4. Universiteto infrastruktūra turi prisidėti prie Kauno ir jame besiplėtojančio įvairaus verslo augimo ir stiprėjimo.

KTU studentų miestelio fizinės aplinkos pozicija šiandien
Poziciją galima vertinti analizuojant miestelio erdvines charakteristikas ir funkcijas:
1. Fizinės integracijos lygį miesto ir aplinkinių teritorijų atžvilgiu (integruota - atskirta).
2. Funkcijų ir paslaugų teikimo būdus (virtualius - fizinius).

Įvertinus visus Kauno technologijos universiteto parengtus dokumentus ir vadovybės ambicijas - tampa akivaizdu, kad universiteto erdvinė pozicija diagramoje po truputėlį kis schemos centro link.