Įžanga
Miestelio vizijoje esamas gamtinis karkasas yra pagrindinis atspirties taškas kuriant miestelio viešąsias erdves. Miestelio struktūrą formuoja dvi susikertančios ašys: Studentų gatvė, kuri, pakeitus profilį, tampa panašesnė į parko alėją, ir jai beveik statmena pėsčiųjų ašis, einanti nuo Ąžuolyno link Gričiupio parko. Šios ašys jungia abipus miestelio esančius žalius upių slėnius ir formuoja tęstinį natūralų universiteto parko karkasą. Ašys taip pat jungia miestelio pagrindines viešąsias erdves į vieną nenutrūkstamą grandinę.
Viešųjų erdvių charakteristikos ir identitetas
Studentų miestelis buvo suplanuotas ir pastatytas vadovaujantis modernistiniais principais. Universiteto bendruomenės gyvenimas teoriškai turėjo vykti pastatuose, o viešoji erdvė tarp pastatų iš esmės niekada nebuvo pritaikyta aktyviam naudojimui. Šios erdvės niekada neturėjo nei aiškios paskirties, nei konkretaus šeimininko.
Norint universiteto miestelyje turėti gyvybingas viešąsias erdves, būtina aiškiai pažymėti jų ribas, nustatyti, kam šios erdvės priklauso, sukurti miestelio bendruomenei priimtinus erdvių naudojimo scenarijus, užtikrinti žmonių srautą ir sukurti visuomeninius traukos taškus.
Universiteto miestelio vizijoje vyrauja trijų rūšių viešosios erdvės:
- natūralios pievos su želdinių grupėmis ir poilsio zonomis, slėnių šlaitai ir parkai;
- intensyviai naudojamos gamtinės zonos, pievos ir parkai;
- miestietiškos viešosios erdvės: aikštės prie pastatų įėjimų, skverai ir takai;
- sporto ir aktyvaus laisvalaikio erdvės.
Miestelio identitetas miesto atžvilgiu formuojamas ne fiziškai apsitveriant nuo jo, bet kuriant aiškiai juntamus „įėjimo taškus“. Juose gali atsirasti miestelio pavadinimo ženklai-skulptūros, orientaciniai stendai ar kitokie erdviniai informaciniai elementai.
Miestelio ir jo kaimyninių rajonų ribos daugelyje vietų jau natūraliai susiformavusios, todėl jas užtenka papildyti ir atnaujinti ten esančius želdynus. Įgyvendinant naują programą ties miestelio ribomis, sklypų kraštuose formuojami minkšti želdinių barjerai.
Natūralios viešosios erdvės
Diferencijuojant teritorijų naudojimo intensyvumą ir tvarkymo laipsnį, kuriamas laipsniškas perėjimas nuo miestietiškos iki natūralios aplinkos. Universiteto miestelį supančios viešosios erdvės dalys, kurios nėra intensyviai naudojamos, paverčiamos natūralesnėmis apželdinant ir (arba) nukreipiant bendruomenės veiklą toliau nuo jų. Tokiu būdu daugiau investicijų galima skirti koncentruotoms ir aiškiai suformuotoms aktyvaus naudojimo viešosioms erdvėms. Taip užtikrinama geresnė aplinkos priežiūra ir kartu didėja miestelio ekologinė vertė.
Viena svarbesnių miestelio rekreacinių erdvių – Zoologijos sodo šlaitai, juose nuolat vykdoma higieninė želdynų priežiūra, sutvirtinami minkštos dangos takeliai palei šlaito kraštą, vietomis įrengiamos poilsio zonos su suoliukais. Palei šlaitą įrengiamas natūralios dangos takelis, kuris, vingiuodamas palei zoologijos sodą, jungia visus pagrindinius mokslo pastatus ir veikia kaip alternatyvus gamtinis takas į universitetą. Šis takelis taip pat yra ir miestelio sportinių maršrutų sistemos dalis.
Kita svarbi gamtinė zona – Gričiupio parkas. Jame numatyta sutvarkyti želdinius ir priėjimus prie upelio krantų, nutiesti minkštos dangos takelius, įrengti apšvietimą, suoliukus ir poilsio vietas. Prieš pradedant visus darbus svarbu išspręsti dvi problemas: 1) šiuo metu upelis užterštas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, todėl privalu rasti ir pašalinti taršos šaltinį, 2) upelio slėnyje molingas gruntas neleidžia vandeniui susigerti, todėl palei takelius būtina įrengti drenažą.
Visame miestelyje stengiamasi išlaikyti kuo didesnį gamtinių elementų natūralumą, taip užtikrinant saugią aplinką viešąja erdve besinaudojančiai bendruomenei: prie pagrindinių miestelio takų augmenija tvarkoma intensyviau, o šlaituose atliekami tik būtini tvarkymo darbai.
Gamtinė zona. Natūrali ir ekstensyviai naudojama zona. Nuotrauka: Todd Haiman
Gamtinė zona. Natūrali ir ekstensyviai naudojama zona. Nuotrauka: Todd Haiman
Intensyvaus naudojimo pievos ir parkai
Tai pievos, skverai ir parkai prie pastatų. Šios viešosios erdvės yra natūralesnės, tačiau pritaikytos intensyvesniam naudojimui: iškyloms, poilsiui, lauko žaidimams, iniciatyvoms ar nedideliems renginiams, paskaitoms lauke.
Prie K. Baršaukos g. įrengiamas naujas Skulptūrų parkas, kuriame kaupiama universiteto lauko meno kolekcija ir universitetui dovanojamos skulptūros.
Atnaujinami skverai priešais studentų bendrabučius ir Cheminės technologijos fakultetą, taip pat kuriamas mokinių naudojamas kiemas prie KTU gimnazijos.
Prie pastatų grupių numatomos viešosios erdvės, kuriose vykdoma intensyvesnė į natūralią aplinką įsiterpusi veikla: eksperimentinių augalų pieva Cheminės technologijos fakulteto pievoje; valgyklos terasa prie Statybos rūmų, vaismedžių sodas ar vėjo jėgainių parkas prie Elektronikos rūmų, dizaino pieva prie Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto, žaidimų pieva prie naujo bendrabučio.
Šias erdves fakulteto bendruomenė gali naudoti savo poreikiams – išplėsti ir kartu pristatyti vykdomą veiklą platesnei universiteto ir miesto bendruomenei. Šiose vietose gali vykti paskaitos, dirbtuvės, įvairūs renginiai, taip pat gali būti eksponuojami fakultete sukurti objektai. Kiekviena iš šių erdvių išskiriama naudojant skirtingus to fakulteto identitetą atspindinčius lauko baldus, sporto ir laisvalaikio įrenginius ir netgi želdinius.
Pastatų pirmuosiuose aukštuose numatoma įkurdinti kuo daugiau visuomeninių funkcijų. Taip didinama pastatų ir viešųjų erdvių integracija ir jų naudojimo intensyvumas. Ten, kur įmanoma transformuoti fasadus, tikslinga įrengti papildomų naujų įėjimų į valgyklas, bibliotekas, darbo erdves, spaustuves ar atlikti kitas pastate esančias funkcijas, o prie įėjimų įrengti iškylos stalus, lauko žaidimus, poilsiui ir bendravimui skirtas vietas.
Taip Universiteto miestelyje gali būti sukurta dinamiškų viešųjų erdvių įvairovė, kurioje kiekvienas gali atrasti ar sukurti sau patrauklią vietą. Toks viešųjų erdvių kūrimo principas ne tik padeda stiprinti universiteto bendruomenę, bet ir gali užtikrinti tikslingą investicijų panaudojimą.
Intensyviai naudojama pieva. Naudojama intensyviai ir spontaniškai.
Miestietiškos aikštės ir skverai
Viešosios erdvės aplink pastatus – tai intensyvaus naudojimo zonos bendrame gamtinio karkaso masyve. Jų naudojimo būdas yra betarpiškai susijęs su jų pastatų vykdoma veikla. Didžioji dalis miesteliui reikalingos infrastruktūros ir funkcijų koncentruojama būtent šiose miestelio dalyse. Aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse prie pastatų įrengiamos dviračių saugojimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio ir susitikimų erdvės ir kita reikalinga infrastruktūra.
Erdvėms ties kiekvienu pastatu priskiriamas jos „šeimininkas“: ties chemijos fakultetu – chemikų aikštė, šalia kultūros ir sporto centro – miestietiška sporto aikštė, kurios turėtų būti pritaikytos aktyviam laisvalaikiui ir sportui, lauko gimnastikai ir kitoms veikloms. Abiejose IX rūmų pusėse planuojama po aikštę, kuri leistų sumažinti pastato vienpusiškumą. Atnaujinamos esamos aikštės priešais skaičiavimo centrą ir MGM fakultetą. Rekonstravus „Kolegų“ pastatą į „Mlab“, formuojama nauja aikštė palei Studentų g. Kitoje miestelio pusėje ties MID fakultetu ir „Santakos“ slėnio pastatu aikštės atnaujinamos mažiausiai, o pagrindinis dėmesys skiriamas naujai KTU centrinių rūmų aikštei. Šalia naujo bendrabučio kuriama aktyvi studentų aikštė laisvalaikiui ir žaidimams.
Valgyklos terasa. Prie fakultetų valgyklų įrengiamos terasos/pievos su stalais, kur šiltuoju metu gali rinktis pietauti ar bendrauti. Nuotrauka: BNA Academie
Aikštės:
A Chemikų aikštė
B Sporto ir kultūros centro aikštė
C Laboratorijų aikštė
D Statybos aikštė
E Skaičiavimo centro aikštė
F MGM ir EEF aikštė
G „Mlab“ aikštė
H Centrinių rūmų aikštė
I Dizaino aikštė
J Studentų aikštė
K Slėnio aikštė
Žalios zonos:
-
Ginklavimosi laboratorijos parkas
-
Eksperimentinių augalų pieva
-
Zoologijos sodo šlaitų takas
-
Valgyklos terasa
-
Kiemelis
-
Vaismedžių sodas
-
KTU gimnazijos kiemas
-
Studentų skveras
-
Gričiupio parkas
-
Dizaino pieva
-
Leidyklos pieva
-
Žaidimų pieva
-
Skulptūrų parkas
-
Kauno tvirtovės redutas
-
Dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo sandėlis
Miestelio Želdiniai. Schemoje pavaizduoti esami ir nauji želdynai. Šviesiai žalia spalva indikuoja kietą dangą, tamsesnė - žolės ir kitą minkštas dangas (išskyrus Gričiupio parko vietą). Schema: autorių
Sporto ir laisvalaikio erdvės
Sporto aikštynai
Vizijoje numatoma atnaujinti ir plėsti KTU lauko sporto infrastruktūrą: lauko sporto aikštelės rekonstruojamos ir plečiamos. Numatomos naujos tribūnos prie stadiono, po kuriomis įrengiami persirengimo kambariai, dušai ir kita sportuojantiems asmenims reikalinga infrastruktūra.
Supynės. Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga. Nuotrauka: Realdania
Lauko treniruoklai. Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga Nuotrauka: Realdania
Kitos laisvalaikio erdvės
Miestelyje numatomi rekreaciniai takai, einantys vakariniu šlaitu nuo Ąžuolyno link Gričiupio parko ir Panemunės šilo.
Prie šio tako ir kitose miestelio vietose įrengiami lauko treniruokliai ir aktyvaus poilsio zonos su lauko žaidimais ir sūpynėmis. Svarbu pastebėti, kad standartiniai, t. y. mieste ar jo parkuose sutinkami, lauko treniruokliai nėra tinkamas pasirinkimas studentų miestelyje, nes sportuojantiems (ypač jaunesniems) asmenims jie yra tiesiog per paprasti, todėl verta daugiau dėmesio skirti lauko gimnastikos įrenginiams, lygiagretėms, skersiniams, švediškoms sienelėms ir t. t.
Lauko sporto aikštelė. Superkillen, Raudonoji aikštė, Kopenhaga. Nuotrauka: Realdania
