Vystymo scenarijų aptarimo susitikimo apžvalga

gegužės 24, 2016

2016 m. vasario 1 d. vykusiame scenarijų aptarime dalyvavo universiteto, MMAP ir Strategijos miestui atstovai bei nepriklausomi ekspertai: V. Varžinskas (Kauno m tarybos narys), M.Katkus (KTTI saugaus eismo skyriaus viršininkas), S. Umbrasas (Ober Haus Kauno biuro vadovas), A. Selemonaitė (urbanistė- investicijų ekspertė, Vilniaus m. mero patarėja).

Pirmoji diskusijos tema: „Studentų miestelis – tai“. Jos pagrindinis klausimas – KTU studentų miestelio ir Kauno miesto integracijos lygis. Universiteto atstovai pabrėžė, jog vienas iš universiteto tikslų – ilgainiui iškelti visą programą iš miesto centro. Siekiamybė – vientisas,neuždaras, aiškiai identifikuojamas universiteto studentų miestelis, kuriame vyksta visa su studijomis susijusi veikla (mokomasi, gyvenama, ilsimasi, dirbama ir t.t.). Miestelis turėtų būt suvokiamas kaip išskirtinė miesto dalis, tačiau reikia užtikrinti gerą integraciją su aplinkinėmis teritorijomis. Teritorijos už K. Baršausko gatvės galėtų būti skirtos vystyti tikslinį verslą, tačiau neturėtų būti traktuojamos kaip studentų miestelio dalis.

Temos „Verslo, mokslo ir studijų integracija“ tikslas – aptarti, kokią vietą turėtų ar galėtų užimti tiksliniai verslai miestelyje ir kur jie turėtų atsirasti. Dalyvių nuomone, KTU studentų miestelio teritorija yra sąlyginai nedidelė, todėl net ir pasirinkus labiau tradicinį miestelio funkcijų išdėstymą (tikslinis verslas kuriamas daugiausia atskirose, tam skirtose miestelio zonose), gali būti užtikrintas glaudus ryšys tarp studijų, mokslo ir verslo.  Esant specifiniams poreikiams, verslo pastatai galėtų atsirasti ir labiau akademinėje miestelio dalyje, tačiau sutarta, jog verslo, mokslo ir studijų integracija pastatų lygyje nėra reikalinga.

Viena iš didžiausias diskusijas kėlusių temų – „Automobilių srautas studentų miestelyje“. Dalyviai diskutavo, kokiame lygyje turėtų būti užtikrinamas pastatų pasiekiamumas automobiliu. Visi sutarė, jog reikėtų vengti ypač tankaus gatvių tinklo. Kita vertus, nuomonės išsiskyrė bandant atsakyti, koks tinklas būtų optimaliausias. Kviesti ekspertai, vertindami teritorijos potencialą, teigė, jog norint pritraukti verslą, būtina užtikrinti patogius privažiavimus ir automobilių stovėjimo vietas prie pastatų. Universiteto atstovai, kita vertus, mano, jog miestelis turėtų būti labiau pėsčiųjų teritorija. Apibendrinant, pasiekiamumo automobiliu sprendiniai turės būti pritaikomi kiekvienai miestelio zonai individualiai, vadovaujantis ten esančios programos poreikiais. Studentų miestelis, tikėtina, galėtų tapti pėsčiųjų zona su geru privažiavimu ir automobilių statymo vietomis jo prieigose, tuo tarpu, verslui kurtis skirtoje erdvėje būtų užtikrinamas geras pastatų pasiekiamumas automobiliu.

Pastebėta, kad transporto atžvilgiu, labai svarbu sukurti geresnį viešojo transporto pasiekiamumą ir kurti kokybišką dviračių takų tinklą.

Kita, miestelio pasiekiamumą papildanti tema – „Miestelio pagrindinė ašis“. Diskusijos metu kalbėta apie Studentų g. ir K. Baršausko pr. galimo sujungimo implikacijas. Atlikus pirminę Studentų gatvės analizę SpaceSyntax programa, paaiškėjo keletas svarbių aspektų: Studentų gatvės atidarymas padidintų jos tranzitinę reikšmę tris kartus, o jos reikšmę kitų gatvių atžvilgiu – septynis kartus, kita vertus, atkarpos tarp Rytų g. ir Gričiupio g. uždarymas ženklios įtakos aplinkiniams transporto srautams nepadarytų.

Kadangi Studentų gatvės likimas – tiek miestui, tiek universitetui svarbi tema, diskusijos metu buvo ieškoma abiejų šalių interesus galinčių atitikti sprendimų. Apibendrinant dalyvavusiųjų pasisakymus galima teigti, jog Studentų gatvės atidarymas miestui ypač didelės svarbos neturėtų, tačiau miestelį apkrautų gana dideliu tranzitinio transporto srautu. Gatvės uždarymas (arba automobilių srauto ribojimas) miestui didelės reikšmės taip pat neturėtų, kita vertus, galėtų smarkiai pagerinti aplinkos kokybę miestelyje.

Nutarta, jog kuriant pagrindinės miestelio ašies charakterį prioritetas turėtų būti skiriamas patraukliai, žaliai, į pėsčiuosius orientuotai jungčiai formuoti.

„Viešosios erdvės charakteris bei mastas“, kita diskusijų tema, iš dalies priklauso nuo miestelio ir miesto integracijos lygio bei pasirinkto plėtros modelio.
Dalyviai sutarė, jog miestelio teritorija turėtų turėti vienijančią viešosios erdvės struktūrą, kuri jungtų mažesnes, su pastatais labiau susijusias, viešąsias erdves – kiemus, skverelius, aikšteles ir pan. Taip sukuriamas teritorijos lankstumas, užtikrinamas vientisumas ir stiprinamas identitetas, o kartu išvengiama didelių aplinkos išlaikymo kaštų, įprastai atsirandančių įgyvendinant viešosios erdvės projektą visai teritorijai.

Susitikimo metu taip pat diskutuota „Universiteto bendrabučių“ tema, kalbėta apie jų kokybę bei plėtros perspektyvas. Buvo klausiama, ar universitetas turėtų teikti apgyvendinimo paslaugas, ar tuo turėtų užsiimti  trečioji šalis, pavyzdžiui studentiško būsto asociacija; kokios perspektyvos būtų tai įgyvendinti ir koks bendrabučių atnaujinimo scenarijus yra realiausias.

Vertinant trumpojo laikotarpio perspektyvas, bendrabučių fondas galėtų padidėti apie 15-20 proc. (apytikriai 500 vietų), todėl realiausias atnaujinimo scenarijus – nuosaiki plėtra. Didėjant universiteto studentų skaičiui, ilgalaikėje perspektyvoje vietų skaičius galėtų būti padidintas 2000 vietų, t.y. nuo 3000 iki 5000 vietų. Nepaisant to, ar bus poreikis plėsti bendrabučius, ar ne, esamas bendrabučių fondas bus nuolat atnaujinamas vykdant įprastinę bendrabučių renovaciją ir remontą. Universitetas jau atnaujino apie 40 proc. bendrabučių, toliau planuojama per metus atnaujinti apie 100-150 vietų, arba 1 bendrabutį kas du metus. Kalbėdami apie galimybę kada nors ateityje perkelti bendrabučius į vieną vietą, dalyviai svarstė universitetui priklausančią teritoriją už K. Baršausko gatvės, tačiau sutarė, jog tai netinkama tam vieta.

Šiuo metu yra 4-6 objektai, kurie turėtų ar galėtų atsirasti KTU studentų miestelyje artimoje ateityje: M-Lab, Sporto centras, Centriniai rūmai, biurų pastatas, ir galbūt Sveikatos Technologijos centras bei naujas bendrabučių pastatas/kompleksas). Kadangi miestelio teritorijoje gana daug tinkamos vietos naujai programai, diskusijos dalyviai sutarė, jog tikslingiau vystyti naujus projektus naujuose sklypuose, nei bandyti tankiau užstatyti artimą esamų pastatų aplinką (kiemus, prieigas, aikšteles). Tuo pačiu turėtų būti vykdoma esamos infrastruktūros renovacija bei optimizavimas.

Susitikime taip pat aptarta tema „Naujai numatoma programa miestelyje“, diskutuota koks plėtros modelis labiausiai atitinka universiteto ambicijas bei galimybes. Trumpai aptarta ir „Pastatų atnaujinimo“ tema. Dalyvių nuomone, esamos infrastruktūros kokybė turi būti gerinama, tačiau ne visa esama infrastruktūra privalo būti įkvepianti ir reprezentatyvi. Renovuojant esamus ir statant  naujus pastatus tikslinga ieškoti balanso tarp paprastos ir įkvepiančios aplinkos.

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn

Komentarai

Susisiekite su mumis

Turite idėją? rašykite mums!