BENDRUOMENIŠKUMAS IR ATVIRUMAS

PAULIUS GRIGALIŪNAS

KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETO DOKTORANTAS

Progresyvaus, atviro idėjoms, tarpdiscipliniško universiteto miestelis pirmiausia turi būti atviras miestui. Žvelgiant iš miesto perspektyvos, stiprus universitetas galėtų tapti mieste vykstančių procesų iniciatoriumi. Įprasta, kad įvairūs renginiai studentų miestelyje skirti tik akademinei bendruomenei, tad labai maža dalis miesto gyventojų ar svečių žino, kokie įdomūs moksliniai tyrimai ar idėjos gimsta universitete. Smagu stebėti universitetus, kurie miestuose virsta idėjų, technologijų ir entuziazmo ašimi.

Panašu, kad Lietuvai neblogai sekasi atsikratyti pigios darbo jėgos valstybės įvaizdžio, ir mes judame intelektinės bei inovacijų krypties keliu. Universiteto miestelio atvėrimas visuomenei puikiai siejasi su jaunosios X, Y, Z kartos žmonių siekiu, kad jų darbai, projektai būtų matomi, kad jie prisidėtų prie geresnės aplinkos kūrimo, esamų ar būsimų problemų sprendimų. Ir iš tiesų – jaunoji karta nori pakeisti pasaulį! Tylus kursinių darbų ar projektų „kepimas“ jiems atrodo beprasmis.

Kalbant apie studijų ir darbo aplinką, labai svarbu, jog ji skatintų bendruomeniškumą, komunikaciją tarp skirtingus dalykus studijuojančių studentų bei personalo. Kitas svarbus aspektas – matyti kuo užsiima kolegos iš gretimo kabineto, gretimo pastato. Svečiuojantis užsienyje ir vaikštant universiteto miestelio gatvelėmis ar pastatų koridoriais išties matai, kad čia gimsta idėjos, vyksta labai įdomus ir kūrybiškas darbas, nuolatinė komunikacija ir tikras gyvenimas. Tuo tarpu, mes esame įpratę užsidaryti, nerodyti savo kūrybinio proceso, dirbti individualiai. Susidomėjimą, kūrybiškumą, žingeidumą labai skatina atviros laboratorijų, mokslininkų darbo vietų erdvės.

Kokios yra opiausios šiandienos KTU studentų miestelio problemos? Pagrinde tai būtų: automobilių parkavimas ir kokybiško, visą parą veikiančio studijų centro – bibliotekos nebuvimas. Automobilių kamščių problemos Lietuvoje ilgą laiką buvo sprendžiamos labai paprastai – ten kur kamštis, ten platiname kelius. O gal reikėtų kaip tik juos siaurinti ir skatinti naudotis dviračiais, kurti kokybišką viešąjį transportą? Žinoma, didindami pastatų kiekį studentų miestelyje, neišvengsime požeminių ar antžeminių aikštelių, tačiau kodėl jų neįrengus ne prie kiekvieno pastato, o viename ir kitame gale, likusį plotą išnaudojant žalioms erdvėms?

Mokslo – verslo jungtis universiteto miestelyje yra būtina, jeigu Lietuva yra pasiryžusi eiti aukštųjų technologijų ir intelektinės nuosavybės keliu. Svarbiausias šios jungties laimėjimas, ko gero, yra aukštų technologijų išradimų komercializavimas bei inovacijos pramonėje, tačiau sėkmingo realaus ir inovatyvaus verslo atsiradimas miestelyje rodytų studentams, kad aukštųjų technologijų kelias yra tai, kuo Lietuva „kvėpuos“ ateityje. Dažnai tenka girdėti, kad verslui reikia tik inovacijų, o mokslui reikia šių inovacijų finansavimo, tačiau verslui greta inovacijų reikia ir tvarios aplinkos, miesto augimo, rinkos generavimo, švietimo apie naujus produktus ir sprendimus, o taip pat komunikacijos į išorę. Visa tai galėtų būti papildoma pridėtinė vertė, kuriama veržlaus, kūrybingo ir nuolat inovacijų viršūnėje esančio universiteto miestelio.

Komentarai