Kas yra scenarijai?
Scenarijai – tai priemonė iliustruoti principinius vystymo galimybių pasirinkimus ir jų erdvines implikacijas. Sprendimai scenarijuose hiperbolizuoti ar net sušaržuoti, kita vertus, tai leidžia aiškiau parodyti erdvinius skirtumus, kylančius dėl skirtingų sprendimų. Kiekvienas scenarijus aiškumo dėlei kuriamas vystant tam tikrą, pasirinktą temą.
Pagrindinis scenarijų tikslas – struktūrizuotai parodyti vystymo galimybių spektrą ir padėti plėtoti diskusiją apie jų įtaką aplinkos transformacijai. Trys scenarijai atskleidžia skirtingų sprendimų erdvines implikacijas, o trys skirtingi kontekstai leidžia jas pamatyti aiškiau.
Taigi scenarijų negalima prilyginti vystymo modeliams, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną labiausiai priimtiną. Tai yra tarpinis žingsnis formuojant KTU studentų miestelio vystymo viziją.
Studentų miestelio vystymo aspektai
KTU studentų miestelio ambicijos dokumente aptarta daug temų, kurios svarbios universiteto vystymuisi artimiausiais dešimtmečiais. Dalis išdėstytų siekių neturi tiesioginių sąsajų su fizine aplinka, tačiau išryškėja ir keli svarbūs aspektai, turintys reikšmingas erdvines implikacijas ir galintys lemti tolesnį studentų miestelio vystymo modelį. Kiekvienas šių aspektų turi skirtingus principinius pasirinkimus, kuriais remiantis parengti ir šiame dokumente pristatomi 3 plėtros scenarijai.
Pirmasis aspektas – visų pagrindinių universiteto pastatų mieste konsolidacija studentų miestelyje. Tai didelė transformacija, užtruksianti ne vieną dešimtmetį, tačiau pirmieji žingsniai jau žengti ir tai suteikia prielaidą kur kas aiškiau modeliuoti studentų miestelio ateitį.
Pasirinkus konsolidaciją miesto masteliu, toliau galime analizuoti koncentraciją teritorijos lygiu. Kaip toli galima eiti fakultetų koncentracijos keliu ir kaip naudingas galėtų būti tvarus ir efektyvus žemės panaudojimas? Scenarijuose testuojamos tiek kompaktiškos (scenarijai Kompaktiška plėtra ir Slėniai), tiek ir ekstensyvios (scenarijus KTU parkas) studentų miestelio plėtros galimybės.
Antrasis aspektas – tai studijų, mokslo ir verslo integracija. Iš tiesų pastaraisiais metais universitetas ne tik užmezgė daug produktyvių partnerysčių su mokslo, tyrimų ir verslo organizacijomis, bet ir įrengė fizinės infrastruktūros elementus, realizuojančius šią universiteto strateginę kryptį. Tokie projektai, kaip „Santakos“ slėnis, galėtų tapti didele universiteto ateities plėtros dalimi.
Teritorijos vystymo prasme studijų, mokslo ir verslo integracija gali turėti skirtingas erdvines konfigūracijas. Scenarijų studijoje testuojami du integracijos lygiai: integracija visos teritorijos mastu (scenarijai Kompaktiška plėtra ir KTU parkas) ir integracija pastatų lygiu (scenarijus Slėniai). Scenarijai labai aiškiai parodo, kad kiekvienas integracijos modelis turi labai skirtingas erdvines implikacijas, ypač eismo organizavimo prasme.
Trečiasis aspektas – studentų miestelio daugiafunkciškumas. Švietimo, mokslo ir verslo bei gyvenimo funkcijos yra pagrindiniai studentų miestelio funkciniai dėmenys, prie kurių plėtojamos papildomos funkcijos (sporto kompleksas, kultūros centras, rekreacijos ir laisvalaikio, bendruomenės neformalių susibūrimų erdvės, vaikų dienos centrai, kavinės, valgyklos ir t. t.), dėl kurių miestelio aplinka taptų patogesnė jos gyventojams, svečiams ir kasdieniams naudotojams. Tokiu būdu studentų miestelis taptų visaverte miesto ląstele.
Studentų miestelio daugiafunkciškumas yra visų scenarijų programos pagrindas, o papildomos funkcijos numatomos kaip integruota pagrindinės programos dalis. Vis dėl to pagrindinių funkcijų skirtumu scenarijuose tampa gyvenamoji programa, kurios strateginis planavimas galėtų lemti ištisų teritorijos dalių vystymą ateityje. Scenarijai analizuoja tris galimybes: esamos gyvenamosios programos išlaikymą jos neplečiant (scenarijus Slėniai), esamo bendrabučių komplekso Studentų miestelyje plėtrą (scenarijus KTU parkas) ir viso būsto fondo pertvarkymą kuriant naują gyvenamąją zoną (scenarijus Kompaktiška plėtra).
Ketvirtasis aspektas – pastatų fondas: nauja statyba, rekonstrukcija ir atnaujinimas. Ambicijos dokumente pažymima, kad didaktikos pokyčiams reikalingos kitokios pastatų vidaus struktūros nei dabartiniuose senuose pastatuose, reikia mažiau tipinių auditorijų ir daugiau lanksčių darbo vietų ir kur kas daugiau specializuotų mokymo patalpų, laboratorijų. Taigi iškyla klausimas, ar tikslinga pertvarkyti, rekonstruoti esamus pastatus, ar reikėtų koncentruotis į naujų pastatų statybą?
Scenarijuose modeliuojamos naujos statybos, rekonstrukcijos ir atnaujinimo galimybės. KTU parko scenarijuje daugiau dėmesio skiriama naujai statybai, o scenarijuose Slėniai ir Kompaktiška plėtra testuojamos galimybės panaudoti naujų pastatų statybą senų pastatų kompleksams išplėsti ir kartu atnaujinti.
Išanalizavus keturis minėtus studentų miestelio vystymo aspektus, kurie turi didžiausią reikšmę erdviniam planavimui, išryškėja kiekvieno scenarijaus kelios pasirinkimo alternatyvos. Šios alternatyvos sugrupuotos taip, kad kuo nuosekliau plėtotų vieną pasirinktą pagrindinę temą. Taikant „research by design“ metodiką, scenarijai įgyja erdvinę formą, kuri toliau tikslinama pagal pateiktą temą ir konkrečią užduoties programą.
„Research by design“ principo iliustracija vaizduojanti dizaino sprendinių vystymo procesą. Iliustracija parengta autorių pagal Urban Fraefel (2014) straipsnį „Professionalization of pre-service teachers through university-school partnerships“.
Trys scenarijai
Pirmasis scenarijus – Kompaktiška plėtra, vykstanti visiškai liberalaus planavimo sąlygomis, – sprendžiama, kaip gali plėtotis visa teritorija, jei studentų miestelis tampa ypač kompaktiškas, o likusioje teritorijoje intensyviai plėtojamas su mokslu tiesiogiai susijęs verslo parkas.
Antrasis scenarijus – Slėniai – analizuojama, kaip gali atrodyti miestelis, jei studijų, mokslo ir verslo integracija vyksta intensyviausiu – pastatų – lygiu.
Trečiasis scenarijus – KTU parkas – sprendžiama, kaip nuosaiki plėtra ir didelis dėmesys viešajai erdvei gali pagerinti miestelio kokybę.
I SCENARIJUS: Kompaktiška plėtra
Koncepcija
Formuojamos trys aiškios skirtingos zonos: 1) uždaras studentų miestelis, 2) mokslo ir verslo parkas, 3) studentų kvartalas, į kurį perkeliami visi studentų bendrabučiai ir kuriame statomas būstas jaunimui.
Analogai
Harvardo verslo mokykla (Harward Business School).
Statybos tipas
Studentų miestelio dalyje – esamų pastatų struktūrinės rekonstrukcijos, nauji korpusai ir atskiri nauji pastatai. Mokslo ir verslo parko dalyje – nauja statyba ir rekonstrukcija. Studentų kvartale – nauja statyba, pastatų griovimas ir perstatymas.
Urbanistinė struktūra
Visose zonose formuojamas intensyvus, kompaktiškas užstatymas. Studentų miestelis – intravertiškas kvartalas, mokslo ir verslo parkas bei Studentų kvartalas – atviros struktūros su užstatymu palei gatves.
Transportas ir automobilių stovėjimas
Studentų miestelis – uždaras, jo nekerta gatvės, todėl jis tampa uždara pėsčiųjų zona. Verslo parko teritorija integruojama į esamų gatvių tinklą, Studentų gatvė sujungiama su K. Baršausko gatve. Naujos gatvės sujungia Slėnio ir Studentų gatves, dalydamos teritoriją į mažesnius, patogiai pasiekiamus sklypus. Automobiliai statomi miestelio prieigose arba požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Likusioje teritorijos dalyje automobilių statymo vietos įrengiamos požeminiuose garažuose po naujais pastatais ir nedidelėse antžeminėse aikštelėse.
Viešoji erdvė
Studentų miestelio viešųjų erdvių plotas sumažėja kelis kartus, taigi atsiranda galimybė kokybiškesnei priežiūrai. Mokslo ir verslo parko dalis – dalijama sklypais, erdvės tarp pastatų viešai prieinamos, tačiau pusiau privačios, todėl prižiūrimos naudotojų. Studentų kvartale viešoji erdvė prižiūrima būsto valdytojo ir bendruomenės.
Teritorija aiškiai skaidoma į tris funkcines zonas. 1) Uždaras studentų miestelis, kuriame vyksta tik edukacija ir sportas. Į teritoriją tarp Radvilėnų pl., Studentų g. ir Gričiupio g, galų gale sukeliami visi fakultetai. 2) Mokslo ir verslo parkas – tai atvira verslo zona tarp Gričiupio g. ir K. Baršausko g., kurioje vystomi savo programa į „Santakos“ slėnį panašūs nauji pastatai. 3) Studentų kvartalas, kur perkeliami visi studentų bendrabučiai ir kur statomas būstas jaunimui.
I scenarijaus iliustracija *Šis scenarijaus brėžinys yra ne planas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams. Iliustracija: autorių
Scenarijaus "Kompaktiška plėtra" iliustracija. Scenarijus yra ne projektas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams.
II SCENARIJUS: Slėniai
Koncepcija
Siekiama kuo geresnės mokslo ir praktikos integracijos (pvz., LSMU klinikos). Šiuo atveju KTU miestelyje mokslas ir praktika vykdoma dideliuose pastatų kompleksuose – klasteriuose, pastatuose-miestuose. Čia taip pat telkiasi specializuotos mokslo, tyrimų ir vystymo bazės.
Analogai
Silicio slėnis, Amsterdamo universitetas ir Mokslo parkas.
Statybos tipas
Esami pastatai rekonstruojami, prie jų pristatomi nauji korpusai. Nauji pastatai statomi tik grupėmis – formuojant ir papildant esamus klasterius ar kuriant naujus.
Urbanistinė struktūra
Formuojami dideli uždari pastatų kompleksai, savarankiški kvartalai, kurie plėtojami kartu su esama kompleksų baze, papildant ją naujais pastatais.
Transportas ir automobilių stovėjimas
Svarbu, kad kiekvienas kvartalas turėtų gerą privažiavimą bent iš kelių pusių. Taigi Studentų g. pratęsiama iki K. Baršausko g., ji tampa neintensyvaus eismo miesto gatve su pėsčiųjų ir dviračių takais ir vietomis automobiliams statyti.
Automobilių statymas sprendžiamas kiekvienam kvartalui atskirai: aikštelėse prie kvartalo prieigų, antžeminiuose garažuose ir požeminėse automobilių aikštelėse po naujais pastatais.
Viešoji erdvė
Kiekvienas klasteris turi savo vidines kvartalo erdves, kuriomis rūpinasi kiekvieno klasterio partnerių grupė ir universitetas. Studentų gatvė tampa miesto viešąja erdve, kurią prižiūri miesto savivaldybė.
Teritorija nėra aiškių funkcinių zonų, o veikiau specializuotuose slėniuose betarpiškai susipynęs mokslas, gyvenimas ir verslas.
II scenarijaus iliustracija. Šis scenarijaus brėžinys yra ne planas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams.
Scenarijaus "Slėniai" iliustracija. Scenarijus yra ne projektas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams.
III SCENARIJUS: KTU parkas
Koncepcija
Visa dabartinė studentų miestelio teritorija transformuojama į universiteto parką. Čia rekonstruojami esami ir statomi nauji universiteto pastatai studijoms, administracijai ir gyvenimui. Teritorijose abipus K. Baršausko g. („Circle K“, Prancūzų g. ir Tunelio g. sklypuose) kuriasi Mokslo ir verslo parkas, kurio programa panaši į „Santakos“ slėnio programą.
Analogai
Delfto technologijos universitetas (TU Delft).
Statybos tipas
Statomi nauji pastatai, seni pastatai rekonstruojami, perstatomi arba renovuojami įprastine tvarka.
Urbanistinė struktūra
Studentų miestelio viešųjų erdvių struktūra organizuojama pagal 2 ašis: tarp Radvilėnų pl. ir Studentų g., tarp B. Sruogos ir K. Baršausko g. Prie šių ašių šliejasi atskiros pastatų grupės su savo aiškiai apibrėžtais kiemais.
Transportas ir automobilių stovėjimas
Studentų miestelis tampa didele pėsčiųjų zona. Eismas Studentų g. uždaromas, taip pat uždaromas Gričiupio g. segmentas, kertantis miestelį. Pagrindinės ašys skirtos intensyviam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, jos pritaikytos ir aptarnaujančiajam transportui.
KTU Mokslo ir verslo parke problema sprendžiama šalia prieigų antžeminėse ir požeminėse aikštelėse. Mokslo ir verslo parke automobilių statymo problema sprendžiama kiekvienam sklypui (pastatų grupei) atskirai.
Viešoji erdvė
Prie kiekvieno fakulteto pastatų komplekso atsirastų viešoji erdvė, kurioje atsispindėtų veikla, vykstanti ir pastatų viduje. Šios erdvės – tai intensyvaus naudojimo zonos bendrame gamtinio karkaso masyve, kurio natūralus charakteris dar labiau sustiprinamas medžių gausa ir natūraliomis pievomis.
Teritorija skirstoma 5 dvi funkcines zonas: 1) Studentų miestelis ir 2) Mokslo ir verslo parkas.
III scenarijaus iliustracija. Šis scenarijaus brėžinys yra ne planas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams.
Scenarijaus "KTU parkas" iliustracija. Scenarijus yra ne projektas, o tik iliustracija, kuri skirta padėti suvokti kiekvienos iš pasirinktų krypčių implikacijas ir suformuoti bendrą vertybinę sistemą tolimesniems projekto etapams.
Pagrindinių išvadų apibendrinimas
1. Programos koncentracija atveria naujų galimybių
Sukoncentravus programą vienoje dalyje, atveriama daugiau įvairių transformacijos galimybių kitose. Tai geriausiai iliustruoja scenarijus Kompaktiška plėtra, kuris parodo, kad efektyviai išnaudojant plotą atveriamos galimybės radikaliai pakeisti visos teritorijos charakterį. Nors pats transformacijos procesas gali būti labiau komplikuotas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jo atsiperkamumas labiausiai tikėtinas. To iliustracija – bandymas sukelti visus fakultetus į mažiau nei pusę teritorijos. Dėl to gali kilti keblumų dėl paveldo reikalavimų, naujų sklypų formavimo, tačiau tai įgyvendinus keleriopai sumažėtų viešosios erdvės išlaikymo kaštai.
2. Studijų, mokslo ir verslo integracija – pagrindinis plėtros variklis
Kaip paaiškėjo iš scenarijuose pateikiamos analizės, net ir plėtodamasi ekstensyviai KTU turi labai dideles teritorinės plėtros galimybes. Žvelgiant visos miesto nekilnojamojo turto rinkos mastu, dėl viso plėtros potencialo realizavimo dabartinis modernių biuro patalpų plotas mieste galėtų padidėti apie 2–3 kartus (90 800 m2). KTU bazinės infrastruktūros poreikis artimiausiu metu yra nedidelis. Taigi visas plėtros potencialo išnaudojimas daugiausia priklauso būtent nuo universiteto pastangų inicijuoti studijų, mokslo ir verslo partnerysčių kūrimą ir tikslinių, universitetą stiprinančių veiklų pritraukimą.
3. Studijų, mokslo ir verslo integracija turi įtakos viešosios erdvės charakteriui.
Scenarijuose iliustruojamos kelios galimybės integruoti studijų, mokslo ir verslo funkcijas. Kiekviena jų turi labai skirtingas viešosios erdvės formavimo implikacijas. Tai atsiranda dėl iš esmės skirtingų edukacinės ir verslo aplinkos poreikių. Fakultetų aplinkoje siekiama, kad būtų uždara pėsčiųjų zona, o verslo pastatams geras pasiekiamumas automobiliu yra būtinas. Konflikto lengviau išvengti atskyrus šias funkcijas į atskiras zonas: kaip iliustruoja scenarijus Slėniai, riboto greičio tinkamai apželdinta Žaliakalnio tipo gatvė gali ne tik pagerinti pastatų pasiekiamumą ar padėti spręsti automobilių statymo problemas, bet ir sukurti kokybišką ir gyvybingą viešąją erdvę.
4. Gyvenamoji programa – reikšminga universiteto dalis?
Scenarijuose išryškėjo kelios galimybės tvarkyti, plėtoti ir transformuoti KTU laikinojo būsto fondą. Kompaktiškos plėtros scenarijus iliustruoja, kad būsto plėtra galėtų būti itin patraukli teritorijos dalyje Prancūzų g. KTU parko scenarijus rodo, kad taip pat galima išplėsti ir Studentų g. esančią gyvenamąją zoną. Taip būtų atsveriama monofunkcinė mokslo ir verslo funkcijų plėtra ir užtikrinamas miestelio gyvybingumas po darbo valandų. Siekiant pasirinkti konkrečią kryptį, svarbu apsispręsti, ar universitetas ateityje apskritai sieks rūpintis bendrabučių plėtojimo ir valdymo problemomis.
5. Naujų pastatų statyba kaip infrastruktūros transformacijos katalizatorius.
Nauji ir modernūs pastatai ne tik yra įvaizdžio formavimo priemonė, bet ir gali sukurti naujos kokybės infrastruktūrą, leidžiančią neatsilikti nuo naujausių studijų ir mokslo technologijų. Tačiau, kaip iliustruoja scenarijai, nuo to, kur ir kaip statomi nauji pastatai, gali priklausyti ir esamos infrastruktūros likimas. Iš esmės galimi trys pasirinkimai, kur statyti naujus pastatus: 1) naujuose sklypuose, t. y. atskirai nuo esamų pastatų, 2) esamų nusidėvėjusių ir nevertingų pastatų vietoje arba iš pagrindų rekonstruoti esamus pastatus, 3) naujus pastatus integruoti į esamus pastatų kompleksus, fiziškai įtraukiant juos į esamą struktūrą. Vykdant statybą esamų pastatų vietoje (pvz., leidyklos pastatas), gali būti atnaujinti nusidėvėję pastatai. O esamų kompleksų išplėtimas gali būti komplikuotas paveldosaugos požiūriu, tačiau tokiu būdu galima būtų konsoliduoti investicijas ir iš esmės pakeisti ne tik senų pastatų funkcionalumą, bet ir įvaizdį.
Scenarijų aptarimo lenta. Lentoje iliustruojami diskusijos metu aptarti pasirinkimai ir prioritetai, kurių pagrindu vėliau formuojama bendra teritorijos vizija.
Scenarijų aptarimas
Aptariant scenarijus dalyvavo universiteto, MMAP ir Strategijos miestui atstovai ir nepriklausomi ekspertai: V. Varžinskas (Kauno m. tarybos narys), M. Katkus (KTTI saugaus eismo skyriaus viršininkas), S. Umbrasas (Kauno biuro „Ober-Haus“ vadovas), A. Selemonaitė (urbanistė, investicijų ekspertė, Vilniaus m. mero patarėja).
Pirmoji diskusijos tema: „Studentų miestelis – tai...“. Temos pagrindinis klausimas – KTU studentų miestelio ir Kauno miesto integracijos lygis. Universiteto atstovai pabrėžė, jog vienas iš universiteto tikslų – ilgainiui iškelti visą programą iš miesto centro. Siekiamybė – vientisas, neuždaras, aiškiai identifikuojamas universiteto studentų miestelis, kuriame vyksta visa su studijomis susijusi veikla (mokomasi, gyvenama, ilsimasi, dirbama ir t. t.). Miestelis turėtų būti suvokiamas kaip išskirtinė miesto dalis, tačiau reikia užtikrinti gerą integraciją su aplinkinėmis teritorijomis. Teritorijos už K. Baršausko gatvės galėtų būti skirtos tiksliniam verslui plėtoti, tačiau neturėtų būti traktuojamos kaip studentų miestelio dalis.
Temos Verslo, mokslo ir studijų integracija tikslas – aptarti, kokią vietą turėtų ar galėtų užimti tiksliniai verslai miestelyje ir kur jie turėtų atsirasti. Dalyvių nuomone, KTU studentų miestelio teritorija yra sąlyginai nedidelė, todėl net ir pasirinkus labiau tradicinį miestelio funkcijų išdėstymą (tikslinis verslas kuriamas daugiausia atskirose, tam skirtose miestelio zonose) gali būti užtikrintas glaudus ryšys tarp studijų, mokslo ir verslo. Esant specifiniams poreikiams, verslo pastatai galėtų atsirasti ir labiau akademinėje miestelio dalyje, tačiau sutarta, jog verslo, mokslo ir studijų integracija pastatų lygmeniu nėra reikalinga.
Viena iš didžiausias diskusijas kėlusių temų – Automobilių srautas studentų miestelyje. Dalyviai diskutavo, kokiu lygmeniu turėtų būti užtikrinamas pastatų pasiekiamumas automobiliu. Visi sutarė, jog reikėtų vengti ypač tankaus gatvių tinklo. Kita vertus, nuomonės išsiskyrė bandant atsakyti, koks tinklas būtų optimaliausias. Kviesti ekspertai, vertindami teritorijos potencialą, teigė, jog, norint pritraukti verslą, būtina užtikrinti patogius privažiavimus ir automobilių stovėjimo vietas prie pastatų. Universiteto atstovai, kita vertus, mano, jog miestelis turėtų būti labiau pėsčiųjų teritorija. Apibendrinant pasiekiamumo automobiliu sprendiniai turės būti pritaikomi kiekvienai miestelio zonai individualiai, vadovaujantis ten esančios programos poreikiais. Studentų miestelis, tikėtina, galėtų tapti pėsčiųjų zona su geru privažiavimu ir automobilių statymo vietomis jo prieigose, o verslui kurtis skirtoje erdvėje būtų užtikrinamas geras pastatų pasiekiamumas automobiliu.
Pastebėta, kad transporto atžvilgiu labai svarbu sukurti geresnį viešojo transporto pasiekiamumą ir kurti kokybišką dviračių takų tinklą.
Kita miestelio pasiekiamumą papildanti tema – Miestelio pagrindinė ašis. Diskusijos metu kalbėta apie Studentų g. ir K. Baršausko pr. galimo sujungimo implikacijas. Atlikus pirminę Studentų gatvės analizę „SpaceSyntax“ programa, paaiškėjo keletas svarbių aspektų: atidarius Studentų gatvę, jos tranzitinė reikšmė padidėtų tris kartus, o jos reikšmę kitų gatvių atžvilgiu – septynis kartus. Kita vertus, uždarius atkarpą tarp Rytų g. ir Gričiupio g. didelės įtakos aplinkiniams transporto srautams nebūtų.
Kadangi Studentų gatvės likimas tiek miestui, tiek universitetui yra svarbi tema, diskusijos metu buvo ieškoma abiejų šalių interesus galinčių atitikti sprendimų. Apibendrinant dalyvavusių asmenų nuomones galima teigti, jog atidarius Studentų gatvę ypač didelės reikšmės miestui nebūtų, tačiau miestelis patirtų gana didelį tranzitinio transporto srautą. Uždarius gatvę (arba automobilių srauto ribojimas) miestui didelės reikšmės taip pat nebūtų, kita vertus, miestelyje galėtų pagerėti aplinkos kokybė.
Nutarta, jog kuriant pagrindinės miestelio ašies charakterį prioritetas turėtų būti skiriamas patraukliai, žaliai, į pėsčiuosius orientuotai jungčiai formuoti.
Kita diskusijų tema – Viešosios erdvės charakteris ir mastas. Tai iš dalies priklauso nuo miestelio ir miesto integracijos lygio ir pasirinkto plėtros modelio. Dalyviai sutarė, jog miestelio teritorija turėtų turėti vienijančią viešosios erdvės struktūrą, kuri jungtų mažesnes su pastatais labiau susijusias viešąsias erdves: kiemus, skverelius, aikšteles ir pan. Taip sukuriamas teritorijos lankstumas, užtikrinamas vientisumas ir stiprinamas identitetas, kartu išvengiama didelių aplinkos išlaikymo kaštų, įprastai atsirandančių įgyvendinant viešosios erdvės projektą visai teritorijai.
Susitikimo metu taip pat diskutuota tema Universiteto bendrabučiai, kalbėta apie jų kokybę ir plėtros perspektyvas. Buvo klausiama, ar universitetas turėtų teikti apgyvendinimo paslaugas, ar tuo turėtų užsiimti trečioji šalis, pavyzdžiui, studentiško būsto asociacija; kokios perspektyvos tai įgyvendinti ir koks bendrabučių atnaujinimo scenarijus yra realiausias.
Vertinant trumpojo laikotarpio perspektyvas, bendrabučių fondas galėtų padidėti apie 15–20 proc. (apytikriai 500 vietų), todėl realiausias atnaujinimo scenarijus – nuosaiki plėtra. Didėjant universiteto studentų skaičiui, ilgalaikėje perspektyvoje vietų skaičius galėtų būti padidintas 2000 vietų, t. y. nuo 3000 iki 5000 vietų. Nepaisant to, ar bus poreikis plėsti bendrabučius, ar ne, esamas bendrabučių fondas bus nuolat atnaujinamas vykdant įprastinę bendrabučių renovaciją ir remontą. Universitetas jau atnaujino apie 40 proc. bendrabučių, toliau planuojama per metus atnaujinti apie 100–150 vietų arba 1 bendrabutį kas dvejus metus. Kalbėdami apie galimybę kada nors ateityje perkelti bendrabučius į vieną vietą, dalyviai svarstė universitetui priklausančią teritoriją už K. Baršausko gatvės, tačiau sutarė, jog tai tam netinkama vieta.
Susitikime taip pat aptarta tema Naujai numatoma programa miestelyje, diskutuota, koks plėtros modelis labiausiai atitinka universiteto ambicijas ir galimybes.
Šiuo metu yra 4–6 objektai, kurie turėtų ar galėtų atsirasti KTU studentų miestelyje artimoje ateityje: „Mlab“, Sporto centras, Centriniai rūmai, biurų pastatas, galbūt Sveikatos technologijos centras ir naujas bendrabučių pastatas (kompleksas)). Kadangi miestelio teritorijoje gana daug tinkamos vietos naujai programai įgyvendinti, diskusijos dalyviai sutarė, jog tikslingiau vystyti naujus projektus naujuose sklypuose nei bandyti tankiau užstatyti artimą esamų pastatų aplinką (kiemus, prieigas, aikšteles). Kartu turėtų būti vykdoma esamos infrastruktūros renovacija ir optimizavimas.
Trumpai aptarta ir tema Pastatų atnaujinimas. Dalyvių nuomone, esamos infrastruktūros kokybė turi būti gerinama, tačiau ne visa esama infrastruktūra privalo būti įkvepianti ir reprezentatyvi. Renovuojant esamus ir statant naujus pastatus, tikslinga ieškoti balanso tarp paprastos ir įkvepiančios aplinkos.
Aptarimo išvados
- Technologijos leis universitetui ir jo studentams vis daugiau studijų procesų perketi į virtualią erdvę.
- Miestelis stiprins savo identitetą, tačiau liks gerai integruota miesto dalimi.
- Universitetas išsiskirs stipriu charakteriu ir tvirtu nusistatymu judėti tvarios plėtros link.
- Gyvenimas yra svarbi miestelio dalis, bet nebūtinai jo funkcija.
- Protinga reinvestuoti į esamus pastatus.
- Viešosios erdvės turi būti kuriamos aiškiai apibrėžtai teritorijai, o ne jos elementams.
- Svarbu investuoti į patrauklių ir įkvepiančių mokymosi erdvių kūrimą.
