Kauno modernizmo paveldas

Dabartinio Studentų miestelio istorija prasidėjo septinto dešimtmečio pradžioje, universitetui gavus 64 ha žemės sklypą prie vieno iš įspūdingiausių Kauno tarpukario architektūros pavyzdžių – buvusios Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos su pagalbiniais pastatais, kurioje tuomet įsikūrė Cheminės technologijos fakultetas. Neilgai trukus tuo metu negausų universiteto pastatų ansamblį papildė sėkmingi jauno architekto Jurgio Dičiaus kurti moderniosios architektūros pavyzdžiai: Statybos ir Architektūros fakultetas, Informatikos, Elektros ir Elektronikos fakultetas bei naujas Cheminės technologijos fakulteto pastatas.  Šie pastatai atspindi pagrindines sovietmečio modernistinės architektūros tendencijas, statybos technologiją bei mokslo techninės bazės lygį. 

Per ateinančius tris dešimtmečius iškilo likę miestelio pastatai, suformavę dabartinį, Studentų gatvės ašimi paremtą miestelio planą. Tai yra vienas ryškiausių akademinių kompleksų, įgyvendintų sovietmečiu Lietuvoje. Jame atsispindi tuo laikotarpiu vyravusi modernistinė ideologija: įkurtas miesto pakraštyje, laisvoje žemėje, su aiškiai atskirta, skirtinga nuo likusių miesto dalių funkcija, efektyvaus bei racionalaus plano. Miestelio planas, kaip būdinga modernistiniame planavime, sudarytas ignoruojant kontekstą ir planuojant vadovaujantis tabula rasa principu: pastatai išdėlioti laisvai, tiesi Studentų gatvė nutiesta vietoje organiškos formos Tvirtovės alėjos. Miestelio viešoji erdvė neapibrėžta. Remiantis modernistine ideologija, pastatai - tai vietos, kuriose vyksta visa veikla, tuo tarpu tai, kas juos supa, tėra abstrakti vientisa žalumos ir infrastruktūros erdvė. Studentų miestelio sprendiniams būdingas racionalumas, pastatų planai ir fasadai atspindi juose esančią funkciją (J. Dičius buvo aktyvus L. Sullivan‘o aforizmo „Forma seka funkciją“ sekėjas), pastatams puošti panaudoti nebent monumentaliosios dailės darbai. Visi šie miestelio bruožai kuria savitą miesto dalį, kuri nors ir per paskutinius dešimtmečius neišvengiamai transformavosi, išsaugojo didžiąją dalį savo identiteto.

Tarpukario modernizmas. Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimosi valdybos Tyrimų laboratorija (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas), 1935 m., architektas V. Landsbergis. Pastatas pasižymi laikmečiui būdinga funkcionalizmo architektūra, jis buvo konstruojamas iš gelžbetonio karkaso, kuris leido laisvai planuoti vidaus atitvaras bei projektuoti ištisinius langus fasaduose, kurie įrengti saugumui sprogimo atveju užtikrinti.

Funkcionalus planas. Kauno politechnikos instituto miestelis (dab. KTU Studentų miestelis), 1960 - 1970 m., architektas V.J. Dičius. Tuo metu daugelyje Europos šalių universitetų miesteliai kūrėsi miestų pakraščiuose, tai buvo vienas didžiausių tokio pobūdžio kompleksų Baltijos šalyse. Kompleksas buvo statomas modernizmo principais, artimais funkcionalistinei Bauhaus estetikai.   

Modernistinis kompleksas. Studentų miestelis pradėtas formuoti nuo Statybos fakulteto rūmų, pagal kuriuos vėliau derinti ir kiti projektai. Pastatuose dominuoja horizontalios langų linijos, fasado apdailai naudojamas baltas tinkas, kontrastuojantis su juodais langų rėmais. Minimalistinės kompozicijos priemonės papildė lakoniškus pastatų tūrius didelėmis langų plokštumomis ir įėjimų stogeliais.

Turite istoriją?

Pasidalinkite ja su KTU bendruomene! Rašykite:

miestelio.vizija@ktu.lt