Miestelio istorija

Kauno tvirtovė

Studentų miestelis turi ne vieną unikalų kultūrinį sluoksnį. 19-ame amžiuje studentų miestelio vietoje buvo pastatytas Kauno tvirtovės rytinis įtvirtinimas. Jo struktūra su pylimais tęsėsi nuo dabartinės Tvirtovės alėjos per Studentų gatvę, kuri anksčiau ir vadinosi Tvirtovės alėja, iki tvirtovės reduto ir sandėlių kitoje K. Baršausko gatvės pusėje. Apie čia buvusi įtvirtinimą liudija ir kampuotumą išlaikiusi gatvių tinklo struktūra, ir vingiuojanti Slėnio gatvė, kuri yra senasis tvirtovės aptarnavimo kelias.

Pirmosios klasės Kauno tvirtovė buvo viena iš keturių stipriausių Rusijos imperijoje. 1896 m. iš 25 Rusijos imperijos teritorijoje pastatytų karinių tvirtovių, pirmos klasės tvirtovėms priklausė tik Varšuvos, Modlino (Novogeorgijevsko, ties Bugo intaku į Vyslą), Bresto (Brest-Litovsko) ir moderniausia – Kauno tvirtovė.

Mieste išlikusios didelės kareivinių, maisto produktų, drabužių, ginklų, sprogmenų sandėlių teritorijos, karinė geležinkelio stotis, telefono-telegrafo stotis, inžinerinės dirbtuvės, tvirtovės valdymo įstaigų pastatai miesto centre, atskiri įvairios paskirties pastatai: soboras, dvi cerkvės, elevatorius, malūnas, šaldytuvas, vandens bokštas, vandens nubėgimo įrenginiai. Mieste yra daug gatvių, kurios buvusios tvirtovės gynybinius įrenginius jungė tarpusavyje bei su miestu.

Kauno tvirtovė atspindi to meto inžinerijos meną bei statybos galimybes. Jos gynybiniai įrenginiai dar ir dabar stebina kraštovaizdžio pertvarkymo mastais, požeminiais statiniais, puikiai sutvarkyta vandens sistema.

Tarpukario Kaunas

1935 metai. Kauno miesto riba ėjo ties šiandieniniu studentų miesteliu, plane aiškiai matomi gynybiniai įtvirtinimai (Tvirtovės alėjoje) dabartinėje Studentų g.

Miestas-tvirtovė

Gynybinių įtvirtinimų sistema, pastatyta  Kaune ir jo apylinkėse 1882-1915 metų laikotarpiu. Šios gynybinės sistemos dalių iki šių dienų dar galima rasti studentų miestelyje.

Kauno modernizmo paveldas

Dabartinio Studentų miestelio istorija prasidėjo septinto dešimtmečio pradžioje, universitetui gavus 64 ha žemės sklypą prie vieno iš įspūdingiausių Kauno tarpukario architektūros pavyzdžių – buvusios Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos su pagalbiniais pastatais, kurioje tuomet įsikūrė Cheminės technologijos fakultetas. Neilgai trukus tuo metu negausų universiteto pastatų ansamblį papildė sėkmingi jauno architekto Jurgio Dičiaus kurti moderniosios architektūros pavyzdžiai: Statybos ir Architektūros fakultetas, Informatikos, Elektros ir Elektronikos fakultetas bei naujas Cheminės technologijos fakulteto pastatas.  Šie pastatai atspindi pagrindines sovietmečio modernistinės architektūros tendencijas, statybos technologiją bei mokslo techninės bazės lygį. 

Per ateinančius tris dešimtmečius iškilo likę miestelio pastatai, suformavę dabartinį, Studentų gatvės ašimi paremtą miestelio planą. Tai yra vienas ryškiausių akademinių kompleksų, įgyvendintų sovietmečiu Lietuvoje. Jame atsispindi tuo laikotarpiu vyravusi modernistinė ideologija: įkurtas miesto pakraštyje, laisvoje žemėje, su aiškiai atskirta, skirtinga nuo likusių miesto dalių funkcija, efektyvaus bei racionalaus plano. Miestelio planas, kaip būdinga modernistiniame planavime, sudarytas ignoruojant kontekstą ir planuojant vadovaujantis tabula rasa principu: pastatai išdėlioti laisvai, tiesi Studentų gatvė nutiesta vietoje organiškos formos Tvirtovės alėjos. Miestelio viešoji erdvė neapibrėžta. Remiantis modernistine ideologija, pastatai - tai vietos, kuriose vyksta visa veikla, tuo tarpu tai, kas juos supa, tėra abstrakti vientisa žalumos ir infrastruktūros erdvė. Studentų miestelio sprendiniams būdingas racionalumas, pastatų planai ir fasadai atspindi juose esančią funkciją (J. Dičius buvo aktyvus L. Sullivan‘o aforizmo „Forma seka funkciją“ sekėjas), pastatams puošti panaudoti nebent monumentaliosios dailės darbai. Visi šie miestelio bruožai kuria savitą miesto dalį, kuri nors ir per paskutinius dešimtmečius neišvengiamai transformavosi, išsaugojo didžiąją dalį savo identiteto.

Studentų miestelis šiandien

Šiandien Studentų miestelis jau ne be miesto pakraštyje, o veikiau miesto geografiniame centre. Per pusvalandį pėsčiomis galima pasiekti Laisvės alėją, o per 25 minutes - pagrindinę miesto arteriją - Savanorių prospektą. Miestelio teritorija įsiterpusi tarp privačių tarpukario vilų urbanistinės miesto-sodo struktūros ir tankiai apgyvendintų daugiabučių mikrorajonų. Vis dėlto miestelio aplinkos charakterį labiausiai formuoja gausiai apželdinta ir rami Žaliakalnio aplinka. Su miesteliu ribojasi istorinis Ąžuolyno parkas, zoologijos sodas, o per 15 minučių galima nueiti iki Panemunės šilo su Nemuno  pliažais.

Pagrindinė studentų miestelio dalis - nuo Radvilėnų pl. iki K. Baršausko pr. - driekiasi maždaug vieno kilometro atstumu. Fakultetų ir bendrabučių pastatai išdėstyti palei Studentų gatvę, atitraukti nuo jos ir vieni nuo kitų erdviomis žaliomis zonomis. Dalis universiteto pastatų taip pat yra atskirtoje miestelio dalyje, kitoje K. Baršausko prospekto pusėje.

Universiteto miestelio pasiekiamumas

Universiteto miestelio pasiekiamumas

Susisiekite su mumis

Turite idėją? rašykite mums!