NAUJOS KOMPETENCIJOS

JURGITA ŠIUGŽDINIENĖ 

l.e.p. REKTORĖ

 

Vienas pagrindinių universiteto iššūkių – besikeičiančios didaktikos poreikių užtikrinimas. Jau dabar pastebimos kitokio mokymosi tendencijos, kaip mažesnis tradicinių auditorijų poreikis, besikeičiantis paskaitų formatas, ateityje tik didins atotrūkį nuo šiandieninės universiteto infrastruktūros galimybių, tad reikalingi esminiai pokyčiai universiteto fizinėje aplinkoje.

Dabartinė fizinė universiteto infrastruktūra neatitinka šių dienų poreikių. Universiteto aplinka turi tapti vieta keistis idėjomis, plėtoti inovacijas bei tobulėti. Tam reikia įvairesnių ir paslankesnių erdvių, klasterių bei specialių laboratorijų moksliniams tyrimams vykdyti. Ne mažiau svarbu kurti ir bendras erdves, jungiančias skirtingų sričių specialistus. Bendravimui reikalingos privatesnės, intymesnės erdvės, kuriose bendruomenės nariai galėtų jaustis laisviau.

Universiteto miesteliui svarbios ir kasdienės, kokybišką darbą, gyvenimą bei laisvalaikį užtikrinančios paslaugos, kaip patrauklios valgymo vietos, bankas, vaikų darželis ir kita, arba geras šių paslaugų pasiekiamumas. Kita vertus, universitetas turėtų koncentruotis tik į savo tiesiogines funkcijas, o netiesiogines ar antraeiles – perleisti trečiosioms šalims ir iš jų tiesiog pirkti paslaugas. Studentų miestelis yra neatskiriama miesto dalis, tad tiek universitetas, tiek miesto savivaldybė turėtų būti suinteresuotos gerinti miestelio paslaugas, pasiekiamumą bei integraciją miesto atžvilgiu.

Studentų mokymasis nebebus paremtas nuolatiniu paskaitų lankymu. Tradicinis mokslo teorijos dėstymas išliks, bet nebebus pagrindinis žinių perteikimo būdas. Tikėtina, jog ateityje studentai vis daugiau mokysis individualiai bei virtualiai, tad didės dėstytojo kaip konsultanto vaidmuo: susitikimai bus išnaudojami diskusijoms, iškilusių problemų aptarimui bei sprendimų paieškoms.

Universitetas taip pat turės daugiau dėmesio skirti būsimo specialisto asmeninių bei socialinių kompetencijų ugdymui: gebėjimui ieškoti efektyvių problemų sprendimų būdų ir jas spręsti, aiškiai komunikuoti savo idėjas, dirbti komandoje bei jai vadovauti.

Ateityje universitetui būtų naudingiau tapti labiau ekstravertišku; tai irgi taikytina jo studentų miesteliui. Be visų kitų priežasčių, tai universitetui paprasčiausiai būtų naudinga. Iššūkiai ir problemos, su kuriomis vis dažniau susiduria įvairios institucijos tampa nebe lokalios ir fizinės, bet dažnai globalios ir virtualios – joms spręsti turimų vietinių resursų ne visada pakanka, todėl būtinas bendradarbiavimas su išorinėms struktūrom, verslu ir tuo labiau žmonėmis. Tokio bendradarbiavimo sėkmę lemia ir tinkama, jam sukurta aplinka bei keliamas pasitikėjimas universitetu. Tad universiteto ir jo miestelio atvirumas – būtina sąlyga, norint skatinti pasitikėjimą šia institucija bei užtikrinti sėkmingas partnerystes sprendžiant ateities iššūkius.

Komentarai